Planuojantys įsigyti nekilnojamąjį turtą, atsiduria pasirinkimo kryžkelėje – kokiame rajone, kokios klasės būstą rinktis, pagaliau pirkti žemės sklypą ir patiems statytis, ar pirkti jau pastatytą namą. Rimgaudas Žaliauskas, “Interpro investicija” generalinis direktorius, įsitikinęs, jog vis daugiau žmonių linkę investuoti į privatumą ir geriau renkasi individualų gyvenamąjį namą už miesto, o ne butą mieste. Tokie žmonės įsitikinę, jog automobilis šiais laikais jau ne prabanga, o būtinybė. Akcentuojama, jog vienas iš didžiausių ir akivaizdesnių privalumų, įsigijus namą - žemės plotas. Mažiau nei penkių arų kiemas sunkiai įsivaizduojamas. Kuo toliau nuo miesto – tuo žemės sklypai didesni. Rimgaudo Žaliausko įsitikinimu, individualių namų šalia didmiesčių kaina šiuo metu prasideda nuo 5000 litų. Panašiai tiek kainuoja ir naujos statybos butas. Šį pavasarį šalia Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus namą ar sodybą galima įsigyti nuo 700 000 iki pusantro miljuono. Gyvenamųjų namų kvartalai miesto pakraščiuose ne visada gali pasiūlyti būsimam gyventojui netoli esančią parduotuvę, mokyklą ar vaikų darželį. Tačiau visi gyvenamųjų namų statytojai dabar stengiasi tobulinti patį namą ir jo eksploatavimą. Siekiama, kad naujų namų kvartalas būtų pajungtas prie miesto inžinierinių tinklų. Šiuo metu Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje ryški dar viena, gana prieštaringa tendencija. Nekilnojamojo turto pardavėjai sako, kad žmonės jau nenori pirkti butų daugiaaukščiuose. Jie mieliau renkasi penkių aukštų namus. Tačiau daugiaukščių pardavėjai gundo itin mažomis kainomis, nors rajonai dažną verčia susimąstyti. Pavyzdžiui, sostinės Naujininkų mikrorajone ar Elektrėnuose statomuose daugiaukščiuose kvadratinis metras kainuoja nuo 3200 litų. Tai pigiausi butai, kurie jau net nepatenka į ekonominę klasę. Beje, nekilnojamo turto pardavėjai jau pradėjo kalbėti apie parduodamų butų statybos kokybę. Žmonės klausia, iš kokių medžiagų bus sienos, perdangos, stogas. Akivaizdu, kad pasirinkimas didėja. Ir, matyt, pagaliau nekilnojamojo turto pasiūla ir paklausa turėtų įgyti normalias proporcijas. Nekilnojamojo turto užsienyje pardavėjai teigia, jog lietuviai pragmatiškai paskaičiavo, kad visą šiam būstui įsigyti paimtą paskolą galima padengti iš nuomos mokesčių. Mat btokių apartamentų nuoma itin paklausi. Galima ir kitaip paskaičiuoti, Turkijoje nekilnojamojo turto kainos per pastaruosius metus padidėjo 17 procentų. Jos vis kyla. Gerėjant ekonomikai, butus noriai pirks vietiniai, o tada jiems bus galima perduoti seniau įsigytą savo nekilnojamąjį turtą. Butai, namai ir apartamentai Ispanijoje kainuoja brangiau. Beje, lietuviai labiausiai domisi būtent Ispanijos nekilnojamuoju turtu. Būsto įsigijimą Bulgarijoje finansuoja lietuviškieji bankai. Paėmus paskolą dvidešimt penkiems metams ir įsigyjus ne patį prabangiausią variantą, teks mokėti po keturis šimtus eurų per mėnesį. Nenorintys kelti kojos iš Lietuvos, gali pasirinkti namus lietuviškajame pajūryje, tačiau jų kainos kandžiojasi labiau negu ispaniškų namų.