Naujausi amerikiečių mokslininkų tyrimai dar kartą įrodo – vandens galios yra stebuklingos. Pasirodo, geriant vandenį, net iki 80 proc. sumažėja rizika susirgti vėžiu.

Į mūsų vandentiekio sistemą vanduo patenka iš požeminių telkinių. Ir jo turime užtektinai. Todėl kol kas Lietuvoje, ir beje, bene vienintelėje Europos šalyje, dar nereikia naudoti kitų gamtos rezervuarų: ežerų, upių, nereikia rinkti lietaus vandens.

Rūpesčių kelia nebent pačios vandens savybės. Kietas, turintis daug kalkių, tai yra kalcio ir magnio, buityje kelia problemų: jame sunkiau skalbti, nusiprausus, jis užkemša odos poras, eikvoja daugiau elektros energijos. Tačiau mūsų sveikatai jis nekenkia. Nebent santechnikos įrangai. Dar plyteles dažniau teks šveisti. Taip pat vanduo gali turėti pernelyg daug geležies.

Ilona Drulytė, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos vyr. specialistė, pasakoja:„Vandens kokybė priklauso nuo to, kokiame gylyje yra gręžinys. Svarbu, kad nebūtų vos kelių metrų gylio, tai yra tokio, kaip šuliniai. Gilesnių sluoksnių vanduo švaresnis. Ne taip giliai vanduo gali būti užterštas nitratais ir pesticidais.“

Svarbiausia, kad vanduo būtų be nitratų ar kitų kenksmingų cheminių medžiagų. Būtent užterštas nitratais vanduo Lietuvoje tebėra problema. “Kai vartotojas “viešai” gauna vandenį, jis gali būti ramus, kad tas vanduo yra nuolat tikrinamas ir jo kokybė yra gera. Galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje viešai tiekiamo vandens kokybė yra gera ir kad šis vanduo yra saugus ir švarus,”- pasakoja Ilona Drulytė. Pasak jos, Lietuvoje yra blogiausia situacija Europos Sąjungoje,mat yra mažiausiai vartotojų prisijungę prie viešo vandens tiekimo sistemų. Daugelis tebenaudoja šulinių vandenį, kiti įsirengę individualius gręžinius, kurių vanduo nėra tikrinamas.

Daugelyje Europos Sąjungos šalių trūksta gėlo vandens. Todėl mums įstojus į Sąjungą ši problema tampa ir mūsų. Mes, kol kas taupydami vandenį, taupome nebent pinigus savo kišenėje. Jei jau susimąstėme apie globaliąją taupymo reikšmę, tada belieka pasitelkti specialią santechnikos įrangą, kuri už mus galvotų ir taupytų.

Edita Diržiuvienė, pardavėja – konsultantė žino: “Taupyti padeda ir specialūs maišytuvai, kurie turi mygtuką. Tik jį paspaudus, bėgs stipresnė vandens srovė.“

„Švedijoje nėra geriamo vandens trūkumo, tačiau jie pirmieji Europoje pradėjo galvoti apie vandens resursų taupymą. Švedijos gamintojai itin rūpinasi aplinkosauga. Jie galvoja ne tik, kaip taupyti savo pinigus, bet ir mąsto, kokius gamtos išteklius paliks ateities kartoms,“ – įsitikinęs santechnikos ir šildymo svarbių klientų vadybininkas Algis Bulovas.

Specialistai teigia, kad labiausiai buityje sutaupysime, mažiau vandens nuleisdami tualete. “Kam nuleisti 9 litrus vandens, kai pakanka šešių, o kartais tik trijų litrų vandens. 1996 m. buvo sugalvotas dar ekonomiškesnis unitazas: su keturių dviejų litrų vandens taupymo sistema,“ – pristato Algis Bulovas.

Po kelių dešimtmečių padėtis gali tapti dar grėsmingesnė. Požeminiai vandenys, net ir gilūs jo sluoksniai, bus dar labiau užteršti chloruotais organiniais junginiais. Todėl kol neįsisąmoninsime, kad teršdami aplinką, teršiame ir vandenį, sveikas ir švarus vanduo brangs ir brangs.