Namuose yra vienas nematomas, o tik juntamas atributas, apie kurį dažnai nesusimąstome – tai oras. Jei geras mikroklimatas - geriau išsimiegosime, mažiau sirgsime, bus geresnė savijauta ir nuotaika. Geras mikroklimatas - tai toks, kuris yra malonus ir sveikas. Žiemą geriausia, jei patalpoje yra apie 20 laipsnių.

Tačiau net ir pirkdami naują būstą, nebūtinai nusipirksime ir gerą mikroklimatą. Ką jau bekalbėti, jei tokio imtume ieškoti senos statybos daugiabučiuose.

Egidijus Juodis, VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Šildymo ir vėdinimo katedros profesorius teigia: „Viena, kas itin gadina mikroklimatą - tai plastikas. Kuo mažiau plastiko, tuo geriau. Visi plastikai garuoja. Jautresniam žmogui jis sukelia alergiją, astmą. Garuoja linoleumas, baldai, iš presuotos plokštės, dar skalbiame milteliais... Atidaryti langus kol kas galime drąsiai. Lietuvoje oras nėra dar taip užterštas. Nėra išvystytos pramonės, todėl galime pasigirti švariu oru.“

Krosnimis namus retas kuris bekūrename. O pro jas, beje, puikiai vėdinasi namai. Šiandien krosnis keičia vėdinimo sistemos, be kurių mokslininkai teigia, jau sunkiai beįsivaizduojamas komfortas.

Prof. Egidijus Juodis siūlo: „Jeigu galima, natūralus vėdinimas visada geriau. Bet ne visada galima. Jei pastatas itin sandarus, mechaninio vėdinimo būtinai reikės. Negi žiemą atidarinėsime langus? Gerai,jei vieni gyvenate. Naujuose namuose mechaninis ištraukimas minimum privalomas, o dar geriau, jei yra lėšų, kad būtų ir oro padavimas.”

Profesorius visiems, kurie dar tik dabar statosi naujus namus ar butus ir abejoja, įsirengti vėdinimo sistemą, ar ne, pataria galvoti iš anksto.

TV laida “Namų darbai” kartu su portalu www.stataupats.lt vėl leidosi per daugiabučius, kuriuose ne tik šilumos problemų apstu. Šį kartą - drėgmės per daug.

Drėgmę bute reikėtų matuoti. Taip teigia Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos, gaminių kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Vanda Kerulienė. Anot specialistės, reikia žinoti, kokia santykinė drėgmė namuose ir ją reguliuoti.

Senos statybos namuose maža šiluminė varža ir dideli šilumos nuostoliai. Galima net šiltinti sienas iš vidaus. Jei kampiniame bute tai padarysime vis dėl to pasieksime komforto sąlygas - patalpų temperatūra būtų net apie dvidešimt laipsnių, drėgmė sumažėtų iki penkiasdešimties. Tokiuose namuose auginti mažiau gėlių, nedžiovinti skalbinių, nesujungti virtuvės su bendromis patalpomis.

„Susidedi sandarius langus, dar be orlaidžių, mikroventiliacijos nėra pakankamos, todėl vėdinimo nėra. Tokiu atveju higienos norma nėra vykdoma,“ – aiškina Vanda Kerulienė.

Ypač naujuose statiniuose yra vieninteliai šaltiniai mechaniniai vėdinimo aparatai. Dar tai priklauso nuo užsakovų, kad jie suprojektuotų vėdinimo sistemas.



Botanikos instituto Biodestruktorių tyrimo laboratorijos vedėjas habil. dr., prof. Albinas Lugauskas
Tikslina: „Pelėsis“ - daugiau liaudiškas pavadinimas. Mes vadiname grybais. Jie įsiveisę paskui gadina statybines medžiagas. Baltas pelėsis – „serpula“, rūsiuose daugiau aptinkamas.
Bet didžiausios klaidos daromos juos naikinant. Jie pirmiausia gramdomi ir taip paskleidžiami po visą plotą dar labiau. Pirmiausia juos reikia naikinti furbicidais. Tik tinkamai juos pasirinkti, kad veiktų visų rūšių grybus ir mikroorganizmus, bakterijas. Tada patepus tokiais preparatais gerai išvėdinti. Tada jau gramdyti. Ir tada dar kartą pakartoti.“.

Visada pirmiausiai reikia išsiaiškinti priežastį, dėl ko vyksta pelėjimas. Štai senuose butuose kovok nekovojęs, jis vis susidaro. Tinko grybas. Mat, per pamatą skverbiasi drėgmė į sienas ir kyla į viršų. Ir sienos vis atsilupa ir atsilupa. Bet tik kurį laiką gali jas nudailinti.

Jeigu vėdinimo sistemos neįsirengėte, tai padaryti dar galite. Kiekviename kambaryje galima įmontuoti atskirą vėdinimo įrangą. Net ir jau pastatytame name, kuriame remontas atliktas. Kad būtų pigiau, galima ją įsirengti ne kiekviename kambaryje, o pirmiausiai problematiškiausiose vietose.