Brangiausi Europos miestai šiuo metu yra Maskva, Londonas ir Paryžius. Maskva jau tapo vos ne brangiausiu miestu pasaulyje. Joje fiksuojamas didžiausias nekilnojamo turto kainų šuolis.

Nekilnojamojo turto ekspertas Benediktas Laurušonis pasakoja: „Naujos statybos prestižinių butų kainų šuolis yra labai didelis. Toje pačioje gatvėje gali kainuoti nuo 3000 eurų už kvadratinį metrą iki 7000. Londone ir Paryžiuje naujos statybos būsto kainos yra apie 5000 eurų už kvadratinį metrą. Tai būtų miegamuosiuose rajonuose.“

Pigiausios Europos sostinės yra naujose Europos Sąjungos šalyse.

„Amsterdame ir Briuselyje kainos yra maždaug 2300-2500 eurų už kvadratinį naujos statybos būstą, todėl žmonės labiau nuomojasi, nei perka. Tuomet jie sutaupo nemokėdami valstybei nekilnojamo turto mokesčio, kuris yra privalomas,“- aiškina Benediktas Laurušonis.

Amsterdame būsto nuomos kainos svyruoja nuo 800 eurų iki 1500 eurų už kvadratinį metrą.

„Labai populiarios Europoje studijos, kurios yra 35-45 kvadratiniai metrai. Tokie butai skirti vidutinėms šeimoms, kurios pratusios gyventi arčiau miesto centro, kurioms svarbiausia susisiekimas. Didesnes pajamas turinčios šeimos keliasi į priemiesčius ir įsigyja ne butus,o namus,“ – rinkos ypatumus dėsto Benediktas Laurušonis.

TV laida „Namų darbai“ pasižvalgė po patį Olandijos sostinės Amsterdamo centrą, Šiaurės Venecijos širdį, kurioje prie kanalų išsirikiavę reto grožio plytomis mirguliuojantys, pasvirę namai, su būtent šiam miestui būdingu atributu - kabliu pastogėje.

Ir tai vėl mus sugrąžina prie didelių šio miesto nekilnojamo turto kainų. Mat, vos įžengus pro pagrindines duris, patenki į siaurą koridorių, kuriuo laiptai vinguriuoja aukštyn. Taip pigiau.
Nors ir siaura bei ankšta. Tiesa, langai itin erdvūs. Bet ne vien kanalais ir priešais esančio namo fasadu grožėtis. Pro juos kabliu ant virvės įtempiami daiktai, baldai. Čia žmonės kraustosi pro... langus. Galbūt investuoti į nekilnojamą turtą čia?

„Jeigu jūs norėtumėte investuoti, patarčiau rinktis Bulgariją, Rumuniją arba Turkiją. Nebent norėtumėte ilgalaikės investicijos. Tikrai atsipirks,pelnas nebus didelis. Tokiai ilgalaikei investicijai tinka Amsterdamas, Briuselis. Tik reikėtų paskaičiuoti nekilnojamo turto mokesčius, kitas paslaugas, už kurias reikės mokėti,“- sako Benediktas Laurušonis.

Jei rinksitės čia butą, greičiausiai pasirinksite populiarią nedidelę „studiją“. Net ir 30 kvadratinių metrų butuke galima sutalpinti viską. Tik reikia racionaliai viską susidėlioti. Tam greičiausiai prireiks architekto. Pasak architektės Aurelijos Stulpinienės, mažo būsto paklausa auga.

Jos teigimu, butai virsta ne tiek originaliais, kiek galėtų būti: mūsų butai nėra tokie jau maži.

„Mano mažiausias butas, kurį padėjau įsirengti - 20 kvadratinių metrų. Jame tilpo viskas, tokia paryžietiška studijėlė. Tai įdomu, nes sudėtinga sutalpinti. O vidutinis standartinis butas - pusantro kambario. Link suomiškos, link prancūziškos stilistikos...Visai nesvarbu. Didžiausia bėda sudėti į tą butuką viską, ką matei pas draugus, kaimynus, žurnaluose. Tada architekto darbas - atkalbėti.
Mažas butas - mažesnė paskola - mažiau daiktų ir baldų,“- pasakoja architektė.