Senoviniai žemėlapiai ir metalo ieškiklis – tai Irenos ir jos vyro amunicija, kuria jie apsiginkluoja kiekvieną savaitgalį. Galima sakyti, kad Lietuvoje jau neliko vietų, kurių ši pora nebūtų patikrinusi metalo ieškikliu.

Vilnietės Irenos Turkevičienės balkoną tikrai galima vadinti įstiklintu muziejumi. Čia sukaupti jos ir vyro Ričardo surasti daiktai.

Irena rodo balkone sukauptus daiktus ir apie daugelį jų galėtų ilgai pasakoti. Moteris sakė, kad įdomiausias jų surastas daiktas – tanko vikšrai. Šį daiktą jie vis dėlto laiko rūsyje. Balkone eksponuojami žymiai lengvesni daiktai.

Irena prasitarė, kad balkone jos kolekcijai jau maža vietos. Ji suvokia, kad jei pomėgis bus vystomas ir toliau, teks galvoti apie didesnį balkoną.

Balkone - muziejuje eksponuojami daiktai nublizginti ir jų nedengia rūdys. Pasak kolekcijos savininkės, kai kurie žmonės įsitikinę, kad senoviniai daiktai turi būti padengti storu rūdžių sluoksniu. Irena yra priešingos nuomonės.

Irenos muziejuje, priešingai nei pasaulio istorijoje, puikiai sutaria šalia gulinčios rusiška gertuvė, vokiškos siuvimo mašinos dalis ir lenkiška saga. Šiame muziejuje - visuotinė taika.

Muziejaus balkono savininkė turi dar kelias kolekcionavimo aistras. Tai pinigai ir senieji lietuviški atvirukai. Monetų aistra prasidėjo nuo štai šios dovanų gautos skrynelės. Moteris nusprendė ją užpildyti pinigėliais. Galiausiai monetos ėmė ją žavėti. Tad dabar jos kolekcijoje yra įvairių šalių ir įvairių laikmečių metalinių pinigų.

O atvirukai – tai dar vienas būdas prisiliesti prie praeities.

Kolekcionavimu užsikrėtusi sutuoktinių pora nepagailėjo kelių tūkstančių litų metalo ieškikliui įsigyti. Jis, beje, parodo, koks metalas slepiasi po žeme. Gal kolekcininkai nori surasti po žemėmis gulintį lobį?

Kitas kolekcininkas, Vidmantas Martikonis, garsėja ir kaip menininkų mecenatas, ir kaip milijonierius. Ir nors Vidmantas turi nemažą namą, tačiau jo autoportretų kolekcija ten jau nebetelpa. Tad jis savo kolekciją eksponuoja tikrajame muziejuje. Virš keturiasdešimties skirtingų autorių darbai užima net kelias „Vilniaus medalių galerijos“ sales. Neišvengiamai kyla klausimas apie kolekcijos piniginę vertę. Juk pardavus šiuos paveikslus, būtų nemenka sumelė.

Vidmanto autoportretų kolekcija prasidėjo nuo šiek tiek akį erzinančio autoportreto. Šį paveikslą jis įsigyjo būtent dėl netikėto dailininko sprendimo. Kolekcijoje yra ir šiuolaikinių klasikų, dailininkų Saukų, šeimos autoportretai, ir jau mirusių dailininkų liūdni ir net šiurpoki gyvenimo pabaigos nuojautų kupini autoportretai.

Vidmantas prisipažino, kad kartas nuo karto jo pomėgiai pasikeičia. Jis yra kolekcionavęs dramblius, lietuviškas girnapuses ir net senovinius rusiškus automobilius.

Vidmantas sako, kad yra pabendravęs beveik su visais paveikslų autoriais. Beje, jis rimtai galvoja apie savo muziejų, kuriame galėtų eksponuoti šią ir galbūt būsimas kolekcijas.

Ir Irena, ir Vidmantas vieningai sutaria, jog kolekcionavimas – tai būdas pailsėti. Tai savotiška aistra, kuriai gali skirti laisvalaikį. Taip pat akivaizdu, kad vienokios ar kitokios kolekcijos reikalauja finansinių išlaidų ir laikymo vietos.