Kartais nesusimąstome, kad iki šiol kasdienėje buityje naudojame daugybę išradimų, kuriems tūkstančiai metų. Vienas iš tokių – keramika. Visi namie turime nors kelis keramikos dirbinius. Šiandien pakalbėsime apie unikaliąją, juodąją, keramiką. Ir jos pritaikymą šiuolaikiniame interjere.
Keramikas Eugenijus Paukštė prisipažino, kad prieš ketvirtį amžiaus pamatęs, kaip deginamas molis, iki šiol negali paliauti žavėtis šiuo procesu. Jis įsitikinęs, kad lietuviai saugodami savo unikalią kalbą, besididžiuodami juodąja duona, turėtų didžiuotis ir juodąja keramika. Prieš keletą metų Vilniaus senamiestyje kartu su žmona Eugenijus atidarė galeriją dirbtuves. Vos po kelių savaičių menininkų šeima persikraustys į didesnes patalpas ir jau dabar tikisi, kad didesnės erdvės leis įgyvendinti visus jų sumanymus.
Eugenijus rodo juodosios keramikos darbų katalogą, jame ir jo pavardė. Tik užrašyta korėjietiškais hieroglifais.
Užsieniečiai, dažnai užsukantys į keramiko dirbtuves, negali atsistebėti juodojo molio dirbiniais. Skandinavai ypač mėgsta buityje pritaikomus dirbinius: lėštes, puodus, vazas, puodelius. Pasak tautodailininkų šeimos, visų tautų lankytojai nelieka abejingi juodosios keramikos skulptūrai.
Keramikė Eglė Zulonaitė-Paukštienė aiškina, jog juodojo keramika labai „plati“ meno šaka: nuo žvakidžių, metalinio skambesio varpelių, įvairių puodų iki žaismingo, sparnuoto begemotuko skulptūros.
Kaip bebūtų keista, bet šiuolaikinėmis technologijomis besižavintis žmogus vis dėlto sugeba įleisti į savo namus dalelę tūkstantmečių istorijos.
Beje, juodoji keramika diktuoja savo taisykles. Interjere ji dera su medžiu ar akmeniu, bet nemėgsta kitos spalvos molio. Stiklo ir metalo gausus interjeras nepatiks įnoringiems juodosios keramikos dirbiniams.
Juodoji keramika, prieš įgydama išskirtinę savo išvaizdą, būna paprastu gelsvai oranžiniu molio gabaliuku. Keramikas suteikia masei konkrečią formą.
Norint, kad paukštukas taptų juodas ir skambėtų kaip metalas, reikės įdėti nemažai pastangų.
Rankomis lipdytame juodojo molio puode, žvakidėje ar skulptūroje lieka jį kūrusio žmogaus pirštų įspaudai. Jie sustingsta molyje. Ir molyje užtvirtinta ugnimi žmogaus širdies šiluma atkeliauja į jūsų namus.
