Lietuvoje praūžė vėtros. Klimatologų teigimu, šios žiemos vėjai tikrai buvo didesni, negu įprastai. Po tokių „naktinių siautėjimų“ ir namų gyventojai, ir draudimo kampanijos skaičiuoja pinigus. Vieniems vėtra juos atėmė, kitiems – pridėjo.

Lietuvoje vėjų padaryta nebuvo žala nėra didelė. Tai sugadinti pastatų stogai, kaminai, langai, apdailos detalės. Taip pat nukentėjo ir ūkio pastatai, tvoros, automobiliai. Tačiau buvo ir tokių gyventojų, kuriems žala padaryta už šimtus tūkstančių litų.

„Lietuvos draudimo“ ryšių su visuomene atstovas Valdas Lopeta sako: „Jei buvote apdraudę savo būstą ir buvo numatyta, kad būstas buvo apdraustas nuo stichinių nelaimių, tada draudimo kompanija nuostolius turi kompensuoti. Tereikia kreiptis. Stichinės nelaimės patenka tarp pagrindinių rizikų. Beveik kiekviename “pakete” yra numatytos ir stichinės nelaimės”.

Beje, vieniems vėtros buvo netikėtos, kiti jau žinojo, kad jos neišvengiamos. Vėtrų daugėja. Ir daugės. Sausros Viduržemio jūros šalyse, didėjanti Karibų jūroje susidarančių uraganų jėga, dėl kylančios jūros temperatūros – tai požymiai. Pasaulinis atšilimas tampa nebevaldomas. Ar išgyvensime gamtos išbandymus?
VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas Gintautas Stankūnavičius teigia, kad rekordai šią žiemą dar „nesumušti“, Tačiau Gintautui Stankūnavičiui rūpestį kelia vėtrų dažnis. Pasak specialisto, tiek vėtrų per vieną sezoną – jau labai daug.

Mokslininkai įspėja, jog ruoštis naujiems, galbūt gerokai stipresniems uraganinio vėjo smūgiams reikia neatidėliotinai. Todėl pradėkime nuo savo namo stogo. Verta pamąstyti, kokią jo konstrukciją pasirinkti, kokią dangą kloti. Čia geriausiai patars konkstruktoriai.
Greitai inžinieriai turėtų persvarstyti statiniams taikomus reikalavimus: dėl stiprėsiančių vėjų prireiks tvirtesnių pastatų, atsparesnių stogo konstrukcijų. O tokių šiltų žiemų metu didėja stipresnių ir dažnesnių audrų tikimybė. Audrų sezonas pajūryje pasislinko iš vėlyvo rudens į žiemą, o tai lemia dar didesnius temperatūrų kontrastus ir stipresnius ciklonus.

Stogų dangų specialistas Tomas Sabaitis aiškina: “Stogą būtų galima palyginti su lėktuvo sparnais. Po stogo danga būna susidaręs normalus atmosferos slėgis. Pučiant stipriam vėjui, viršutinėje dalyje slėgis krenta, susidaro sprogimas ir iš apačios ji yra pakeliama. Skardiniai stogai yra sudaryti iš didelių plokštumų ir susidaręs vakuumas tiesiog tą stogą išplėšia. Čerpių privalumai yra tie, kad svoris neleidžia jų pakelti. Kitas svarbus faktas - čerpių danga nėra hermetiška ir todėl pakelti ją sunku.“

Tose vietose, kur yra didžiausia tikimybė prasisukti vėjams, čerpes patariama tvirtinti itin akylai, net kiekvieną atskirai. Stogų konstruktoriai skaičiuodami remiasi statybinės klimatologijos normomis. Tik jos nėra naujos, patvirtintos dar tarybiniais laikais, o nuo to laiko matavimo prietaisai pasikeitę.

„Reikėtų norint gauti patikimas klimatines normas, skaičiuoti ir vėjo greičio rodiklius. Ypač svarbu atsižvelgti ne tik į vidutinį vėjo greitį, bet ir dinaminę apkrovą, kuri susidaro dėl gūsių. Po to jau konstruktorius skaičiuoja kokį krūvį turėtų atlaikyti statinys. Paprasčiausia yra sukonstruoti statinį, kuris atlaikytų bet kokias audras, jei tik nereikėtų dar ir medžiagų ir lėšų skaičiuoti,“- aiškinina Gintautas Stankūnavičius.

Koks vėjo stiprumas gali būti per ateinančius penkerius, dešimt metų ar net per penkiasdešimt metų, belieka spėlioti. Kuo tvirtesnė stogo konstrukcija, tuo ji brangesnė. Pavyzdžiui, Amerikoje stato pigius ir paskui greitai atstatomus namus.