Nuosavo namo projektą ir interjerą patikime architektams. Pinigų, kaip jau tapo įprasta, galima pasiskolinti iš banko. Tačiau dažnas naujakurys neįvertina, jog be sklypo ir namo kainos, dar teks investuoti ir į aplinką. Kai susizgrimbama, dažniausiai būna per vėlu – nebėra lėšų. Todėl ne vienas apželdinimo ir kitus aplinkos tvarkymo darbus atideda net keleriems metams. Didmiesčių priemiesčiuose - namai įrengti ir tvarkingi. O aplink – lyg statybų aikštelė: nei tvoros, nei grindinio, nei augmenijos.

Tiesa, ne viskas taip jau ir blogai. Specialistai teigia, kad lietuvių aplinkos tvarkymo kultūra gerėja. Dar negalime lygintis su anglais, garsėjančiais senomis kraštovaizdžio tvarkymo tradicijomis, tačiau jau ir pas mus populiarėja sodininkų, o tiksliau - kraštovaizdžio architektų paslaugos.

Pastarieji sako, jog vis daugiau jų klientų ir aplinkos susitvarkymui vėl papildomai skolinasi iš bankų. Vieni architektus samdo parengti aplinkos projektui, kiti patiki ir visus darbus: išlyginti sklypą ir suformuoti šlaitus, įrengti laistymo sistemą, takelius, apšvietimą, pasodinti medžius, pastatyti tvorą.

Investicijos standartinio sklypo sutvarkymui gali siekti kelias dešimtis ar net šimtą tūkstančių litų. Pasak „Namų darbų“ kalbintos kraštovaizdžio architektės Linos Milaknienės, užsienyje priimta skaičiuoti, jog naujo namo aplinkos sutvarkymas sudaro apie trečdalį namo vertės. Specialistė įsitikinusi, kad ne ką mažiau lėšų reikia investuoti ir Lietuvoje.

Turintieji daugiau pinigų (o tokių vis daugiau) užsisako nuolatines kraštovaizdžio architektų paslaugas - standartinio sklypo priežiūra atsieina apie 10.000 litų per metus. Tokiu atveju šeimininkai gauna ne tik konsultacijas. Jiems telieka tik grožėtis profesionalų sukurta ir puoselėjama namo aplinka.