Nors Vilniaus miesto savivaldybė jau antrus metus vykdo daugiabučių renovacijos programą, jos rezultatai apverktini – visiškai atnaujintas vienintelis namas Žirmūnuose. Tuo tarpu kai kurie politikai paragino sovietinius daugiabučius tiesiog sprogdinti. Namų darbai domisi ar verta investuoti į nušiurusių ir skylėtų daugiabučių renovaciją...

Nekilnojamo turto bendrovių duomenimis, Lietuvoje daugiau kaip 90 procentų daugiabučių statyti sovietmečiu. Juose gyvena beveik kas antras Lietuvos gyventojas, todėl tokie nušiurę daugiabučiai dar ilgai dominuos nekilnojamo turto rinkoje.

Žirmūnų gyventoja Ermita pasakoja: „Šalta. Butas yra gan vėsus. Skersvėjai pastoviai, langai kiauri, sukiužę... Labai prasta vamzdynų sistema, gyvenu antrame aukšte – kol prisileidi vonią – gali pažiūrėt serialą.“

Nors daugiabučių atnaujinimo programa Vilniuje vykdoma jau antrus metus, rezultatai kol kas menki. Per šį laiką visiškai atnaujintas tik vienas Žirmūnuose esantis daugiabutis, dar apie 30 renovuoti iš dalies.

Kęstutis Nėnius, daugiabučių atnaujinimo programos koordinatorius, sako: „Rangovų susidomėjimas yra pakankamai menkas, nes projektai yra nedideli. Žmonės kol kas nesirįžta įgyvendinti kompleksinio renovavimo projekto, nes tai yra nemažos sumos, o įgyvendindami dalinius projektus jie renkasi tą taktiką, kad pirma išbandysim vieną, stogą apsišildysim, langus pasikeisim, o toliau darysim kitus darbus...“

Kol kitų daugiabučių bendrijos dar svarsto ar verta prasidėti su renovacijomis, pirmojo visiškai atnaujinto namo Žirmūnų mikrorajone gyventojai jau gali pasigirti kone dvigubai sumažėjusiais mokesčiais už šilumą. Žinoma, kiekvienas šio namo gyventojas dar 15 metų atidavinės paskolą bankui, tačiau, kad ryžtis renovacijai vertėjo, abejoja mažai kas.

Žirmūnų gyventojas Ksaveras rodo: „Viskas naujai padaryta, pakeista: rusy vamzdžiai nauji, radiatoriai... Laiptinėj radiatorius pakeitė... Dabar du radiatoriai... Durys dabar geros – šilumos užtenka.“

Ermita yra kitos nuomonės: „Akiai tai yra labai malonu. Bet kiek žinau, tai darbų atnaujinimo kokybė yra labai prasta. Ir žmonės nėra visi patenkinti. Šiluma taip – šiluma atsiperka, bet šiaip ten yra daug minusų. Jeigu viskas pas mus būtų daroma kokybiškai – tai liuks.“

Atlikto tyrimo duomenimis, renovuotuose daugiabučiuose vidutinė patalpų temperatūra pakyla keliais laipsniais. Planuojama, kad šio daugiabučio 50 kvadratinių metrų buto šeimininkai, palaikydami 22 laipsnių temperatūrą, per mėnesį sutaupys apie 66 litus.

Kęstutis Nėnius, daugiabučių atnaujinimo programos koordinatorius, aiškina: „Komplesinis stambiaplokščio atnaujinimas, kuris apima stogo apšiltinimą, sienų visų apšiltinimą, visų langų pakeitimą, įėjimo durų pakeitimą, inžinerinių elektros tinklų, vandentiekio pakeitimą name, tai apie 700 litų dabartinėmis kainomis už kvadratinį metrą.“

Kad daugiabučių renovacija – kol kas vienintelė išeitis norintiems pakelti savo būsto vertę sutinka ir nekilnojamo turto ekspertai. Turint omeny, kad šiandieninėje įkaitusioje nekilnojamo turto rinkoje daugiabučiai statomi greitai ir dažnai – nekokybiškai, senos statybos būstas turi savų privalumų.

Mindaugas Šimkus, nekilnojamo turto ekspertas, aiškina: „Apskritai sprendimai dėl seno daugiabučio yra du. Vienas yra griauti ir statyti naujus, antras yra būsto renovacija. Pirmasis variantas kai kuriose šalyse įgyvendinamas, kai kuriuose Rusijos miestuose. Lietuvoje jis kol kas stringa ir nemanau, kad realu tikėtis, kad bus griaunami ir statomi nauji namai.“

Kiek pasikeis renovuotame daugiabutyje esančio buto kaina – priklausys nuo to, kiek ir kokių atnaujinimo darbų bus atlikta. Tačiau jau dabar internete galima rasti skelbimų, kuriuose siūloma pirkti butą atnaujintame Žirmūnų daugiabutyje. Kvadratinio metro kaina – 5500 litų.

Mindaugas Šimkus, nekilnojamo turto ekspertas, tęsia: „Kad būtų galima spekuliuoti senos statybos būstais, tikėdamiesi renovavus jį uždirbti – sunkiai tikėtina. Kadangi renovavus daugiabutį gyventojas įsipareigoja finansiškai gražinti paskolą, tai nuo vertės padidinimo dar reikėtų išminusuoti finansinius įsipareigojimus.“

Kęstutis Nėnius teigia: „O jeigu dar yra galimybė pasiskolinti su nekintančiomis palūkanomis, tai žmonės turėtų paskubėti, nes statybos darbai brangsta, infliacija artimiausius metus Lietuvoje numatoma pakankamai ženkli. Tai 40-50 litų suma po kelerių metų pasirodys juokinga. Tai kainuos kaip 2-3 cigarečių pakeliai.“

Palyginti su kai kuriais užsienio miestais, Vilniaus daugiabučių atnaujinimo programa – dar tik gemalo stadijoje. Nepaisant to, pirmas žingsnis žengtas, o į sostinę atsargiai žvalgosi ir pavyzdį žada imti mažesnių Lietuvos miestų daugiabučių bendrijos.