Vilnietė Aušra lygiai prieš pusę metų savo ką tik pastatytame bute įsirengė naują virtuvę. Tačiau ja džiaugėsi neįtikėtinai trumpai. Pastebėjusi didžiulius baldininkų trūkumus, mergina iš karto puolė ieškoti užsakymo vykdytojų. Tai daryti skatino, jog gamintojas šiam virtuvės komplektui buvo suteikęs net pusantrų metų garantiją.
Paskambinusi sutartyje nurodytu telefonu, Aušra sulaukė pažado, jog brokas bus greitai ištaisytas.

Aušra Sendžikaitė, nekokybiškos virtuvės savininkė, prisimena: „Gamino du mėnesius ir gerokai vėlavo. Bet dėl to nesiskundžiau. Blogiausia tai, kad po sumontavimo jie netaisė savo klaidų. Draugas nuvažiavo pas juos, tada montuotojai atvažiavo. Susirašė trūkumus ir dingo. Laukėm mėnesį ir vėl neprisiskambinom. Tada su jais pakalbėjome pikčiau. Atvyko, bet jau kiti darbininkai. Paaiškino, jog tų, kurie buvo mano bute praėjusį sykį, jau nebėra. Tie iš naujo susirašė trūkumus ir pažadėjo po savaitės juos ištaisyti. Bet ta savaitė jau tęsiasi keli mėnesiai. Nebežinau ką daryti.“

Ta įmonė vadinasi „B2”.

Aušros minėta įmonė su virtuvės baldais susidūrusiems užsakovams ne iš geriausios pusės žinoma jau seniai. Bendrovės “B2” gaminiai dažnai lieka be durelių, be stalčių, o kartais net nesuprasi, be ko. O svarbiausia, kad juos sumontavusių meistrų po atsiskaitymo beveik neįmanoma prisišaukti ir priversti ištaisyti broką.

Kadangi dėl aplaidžių „B2 baldai” baldininkų naujakurė Aušra atsidūrė visiškai keblioje situacijoje, TV laida „Namų darbai“ į jos namus pakvietė nepriklausomą ekspertą, ta pačia veikla, baldų gamyba, besiverčiančios įmonės „Miks“ vadovą Liną Lastauską. Šis baldininkas per keliolika minučių nustatė, jog dėl tokios situacijos kalti tik baldus surinkę montuotojai.

Baldininkas Linas nesiryžo vertinti meistrų, montavusių šią trapią virtuvę kvalifikacijos. Galėjo būti taip, jog darbininkai paprasčiausiai labai skubėjo. Tačiau vyriškio įsitikinimu, tokį broką privalo ištaisyti būtent gamintojas ir taip saugoti savo reputaciją.

Kaip savo reputaciją ir gerą vardą saugo trapiųjų virtuvės baldų gamintojai nutarėme sužinoti, nuvykę tiesiai pas juos. Deja, informacinių tarnybų duomenų bazėse nurodytu adresu bendrovės darbuotojų surasti nepavyko. Kitas nurodomas adresas - bendrovės cechas. Tačiau ten taip pat niekas nekėlė telefono ragelio. Teliko skambinti mobiliu telefonu. Atsiliepę bendrovės vadovai, visi kaip susitarę, dėl informacijos apie vilnietės Aušros baldus liepdavo kreiptis į kitą darbuotoją ir nieko konkrečiai pasakyti negalėjo.

Vartotojų teises ginančios valstybinės ne maisto produktų inspekcijos pareigūnai įsitikinę, jog pasitaikius atvejui, panašiam į Aušros, žmonės turėtų kreiptis į vartotojus ginančias organizacijas. Tai yra, reikalinga tam, kad būtų nustatytas gaminio kokybės neatitikimo faktas. O vartotojų teisių gynėjų išvada jau būtų pagrindinis įrodymas teisme, bylinėjantis su savo įsipareigojimų nevykdančiais verslininkais.

Po pusę metų užtrukusio bandymo, išsikviesti brokdarius, galimybės kreiptis į teismą jau neatmeta ir mūsų herojė Santariškių gatvės gyventoja Aušra.

„Namų darbai“ taip pat stebės, kaip šis baldininkų ir vilnietės ginčas baigsis.