Lietuvoje ir net Baltijos šalyse aukščiausias komercinis pastatas yra Vilniaus dangoraižis „Europa“. 126,1 metro pastatas įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą. Jau greitai ir Klaipėdoje išdygs aukščiausias gyvenamas namas - 34 aukštų dangoraižis. Neseniai pristatytas ir Kauno aukštųjų pastatų specialusis planas, kuris, deja, sukėlė verslininkų ir architektų debatus.

Pagal naująjį planą Kaune tik 20 procentų teritorijų tinkamos statyti aukštiems pastatams. Taigi laikinojoje sostinėje jau devynių aukštų pastatas, tai yra, 30 metrų aukščio, bus vadinamas dangoraižiu. Be to, visus aukštus pastatus čia siūloma iškelti į užmiestį.

Tuo tarpu aukščiausias pasaulyje dangoraižis bus baigtas statyti tik po dvejų metų. Tai įvyks Dubajuje. Jo aukštis 800 metrų, 160 aukštų. Iki šiol aukščiausiu buvo laikomas 509 metrų aukščio finansų pastatas Taivane. Taip pat Dubajuje iškils ir pirmasis pasaulyje besisukantis aplink savo ašį dangoraižis.

Lietuvoje daugiaaukščiai pagarbiai vadinami dangoraižiais. Ar išties žmogaus noras pakilt arčiau dangaus, yra vertas didžiulių investicijų?

Nekilnojamo turto vadybininkė Agnė Kairytė pasakoja: „Dabar populiarūs butai naujuose namuose. Senos statybos daugiabučiuose, net ir devintame aukšte, vaizdas neprilygsta peizažui pro 23 aukšto langą.“

Jauna moteris Kornelija gyvena 14 aukšte. Apie savo šeimos gyvenimą daugiaaukštyje ji sako: „Kadangi esame jauni ir optimistai, matome daugiau pliusų. Vieną kartą buvo liftas sugedęs. Baimės dėl to nebuvo didelės, nes per statybas čia laipiojom pėsčiomis.“

Pasak Kornelijos, toks butas yra itin šviesus, saulėtas, erdvus. Jei reikėtų vėl keltis gyventi žemiau, būtų liūdna. Kornelija teigia, kad gyvenimas dangoraižyje - puiki alternatyva nuosavam namui.

„Gyveni miesto centre, o kiemo privalumus kompensuoja nepakartojami vaizdai pro langus,“- įsitikinusi Kornelija.

Tik atėjusi auklė pas mažąją Paulą, kaip atsisėdo ant sofos, taip ir nepakilo. Kaip nebaisu taip aukštai gyventi, o dar langai iki žemės ir mažylė drąsiai prie jų ropinėja. Irgi grožisi miesto vaizdais.

Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Asta Razmienė įsitikinusi: „Kas gyvena aukštai, kvėpuoja švaresniu oru. Transporto teršalai nusėda apačioje. Triukšmas ne toks didelis. Teigiamas psichoemocinis poveikis, mato daug vaizdų per langus. Yra ir minusų, reikia pastoviai važiuoti liftu. Negali naudotis balkonais, praverti langus. Yra specialūs reikalavimai langų mechanizmams. Taigi daugiau skirtumai gyvenimo kokybės, o ne poveikio sveikatai.“

Pasak Razmienės, vis dėlto ne visiems žmonėms tinkami butai, esantys aukštai. Mat išties yra nemažai žmonių jaučiantys baimę važiuoti liftu ar apskritai būti aukštai.

Nekilnojamojo turto agentūros teigia, kad butai kuo aukščiau, išgraibstomi greičiau. Nepaisant to, kad už kvadratinį metrą tenka pakloti gerokai didesnę sumą. Gal ir dėl to, kad kaip jau minėjo sveikatos specialistai, mažesnis triukšmas, švaresnis oras bei geresnis psichoemocinis klimatas.

Nekilnojamo turto ekspertė Agnė Kairytė patvirtina: „Labai priklauso nuo to, kur namas stovi, ar neužstoja langų medžiai, kiti namai. Vienur bus brangesnis jau ir penktame aukšte butas, kitur tik dvyliktame. Kaina vieno kvadratinio metro gali skirtis keliais šimtais ir net keliolika tūkstančių litų. Mokame vien už tai, kokią panoramą matome pro langą.“