Kur jį galų gale padėti? Parkavimo vietose jau net uodas sunkiai beįlenda, garažą turi ne kiekvienas, o ant numesti tiesiog ant šaligatvio neleidžia policininkai. Tai ką daryti?!
Tie, kurie ką tik įsigijo ar seniai gyvena senos statybos bute, jau įprato mašinas kaišioti kieme, kur papuola - kas pirmesnis grįžo iš darbo, tam pasisekė.
Kažkada tūkstančiui gyventojų buvo skaičiuojami aštuoni automobiliai. Dar ne taip seniai dviem butams tebūdavo planuojama viena vieta automobiliui. Vėliau gyvenimas geryn, vietų mašinoms daugyn - jų vienam butui buvo planuojama 0,8. Dabar turi būti pastatyta 1,2 parkavimo vietos vienam butui.
Investuotojai, statytojai tai įvykdo - pastato taip, kaip normos reikalauja. Atrodo, mašinų savo kieme ant vejos ar šaligatvio nebeturėtume palikti. Bet...Pasirodo, gyventojai tų parkavimo vietų nebeperka. Pasiėmus paskolą butui pirkti, apdailą pasidaryti, baldus įsigyti, tikrai mažai kam lieka papildomi 20 tūkstančiai dar ir parkavimo vietai išsipirkti. Požeminis garažas kainuoja dar dešimčia tūkstančių daugiau.
Tai patvirtina ir Arvydas Avulis, Lietuvos nekilnojamo turto asociacijos valdybos narys: „Investuotojai tiesiog užkasa pinigus vien tam, kad būtų patenkintas tas normatyvas. Parkavimo vietų gyventojai neperka. Jei apklausite keliolika kompanijų, statančių butus, paaiškės, kad lieka neparduotų 50-70 proc. visų parkavimo vietų.“
Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Kęstutis Pempė aiškina ir tokio nusistatymo pasekmes:
„Žmonės neperka tų vietų po žeme, o bando statyti, kur papuola. Taip lyg ir blogindami patys sau sąlygas. Tokiu keliu eidami, mes link miesto centro pritraukiame vis daugiau automobilių.”
Žinoma, statytojų nuostoliai mažai kuriam gyventojui rūpi, tai neva - jų pačių verslo vingiai. Vis dėlto, sistema tuomet sutvarkoma taip, kad nuostolius padengia ne kas kitas, o tas pats gyventojas.
Pigiau būtų išsipirkti parkavimo vietas ne po žeme, o ant žemės. Tačiau tokių vietų skaičius dar labiau ribotas. Privalu prie gyvenamųjų namų palikti 30 proc. žalių zonų.
Paradoksas. Prie prestižinių butų investuotojai atvirkščiai, įrengia dar daugiau parkavimo vietų nei nurodyta normoje. Prie ekonominės klasės butų - mažiau. Tačiau būtent čia mažai kas perka ir būtent šių butų kainą jie priversti didinti.
„Jeigu statome, tai jau pakankamai tankiai gyvenamuose rajonuose, nes jei pastatysim namą ir liks nepraduotų garažų, mes lengvai juos galėsime parduoti aplinkiniams gyventojams.
Tačiau miestas plečiasi, žemės statyboms turime daugybę apribojimų. Miesto pakraščiuose yra pakankamai daug erdvės, bet vis tiek esame įpareigoti statyti požeminius garažus ar parkavimo vietas,“– situaciją aiškina Arvydas Avulis.
Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktorė Edita Meškauskienė vis dėlto bandys ieškoti išeities. Ji teigia: „Tai yra įtraukti vieną parkavimo vietą kaip buto priklausinį, o tą kitos vietos dalelytę, kuri skirta svečiams, jei liks nenupirkta, palikti Savivaldybėms. Jos ir rūpintųsi, ir tvarkytų. Juk, kai perkame butą, negalvojame, kad bendrų koridorių mums nereikia ir mes už juos nemokėsime.“
Latvijoje ši problema išspręsta paprasčiau. Anot Arvydo Avulio, Rygoje tokia problema apskritai neegzistuoja. Jei statomas gyvenamas namas, šalia kurio kitame name buvo parduotos ne visos parkavimo vietos, leidžiama naujajame tiek jų nebestatyti.
Olandijoje ir daugelyje kitų Europos valstybių į parkavimo tragediją pažiūrėta iš dar kitos pusės. Čia gerinamas visuomeninio transporto tinklas.
„Skandinavijoje apskritai gyvenamoji vieta yra švari, be automobilių. Stovėjimo aikštelės įrengiamos atokiau. Žmonėms normalu nueiti kelis šimtus metrų iki savo automobilio,“ – pasakoja Kęstutis Pempė. Pasak architekto Pempės, jei ir toliau kiekvienas vyksime į darbą savo individualiame mašina,o ne tarkim vienoje po kelis žmonės, nebeturėsime jokios išeities.
Akligatvis. Ar keisime požiūrį ir nepatingėsime paeiti kelis šimtus metrų iki aikštelės, ar rinksimės visuomeninį transportą? O gal ir toliau pirksime brangesnį būstą, į kurio kainą statytojas iš anksto įskaičiuoja ir parkavimo vietos išlaidas.
Galiausiai aišku viena - nesvarbu, ar ją pirksite, ar ne. Susimokėti teks.