Monika Tichonovaitė

Žiema džiugina ne tik Kalėdomis, bet ir padidėjusiomis sąskaitomis už šildymą. Daugiausia problemų kyla daugiabučių namų gyventojams. Dauguma jų patys šilumos kiekio reguliuoti negali, o moka daug.

Kęstutis Karosas, Vilniaus m. Savivaldybės Energetikos ir būsto skyriaus vedėjas sako, jog norint atsijungti nuo centrinio šildymo reikia pateikti prašymą savivaldybei, po juo turi būti visų bendrasavininkų parašai. Turi būti pasirašytas sutikimas mokėti įmokas už tai, kad atsijungei ir už šildymo sistemų priežiūrą. Be to reikia gauti naujo šildymo būdo technines sąlygas.

Tačiau net ir atlikę visus formalumus, atsijungti nuo centrinio šildymo gali ne visi.
Energetikos ir būsto skyriaus vedėjas pasakoja, kad kai Vilnius statėsi buvo išvystyti centralizuoti tinklai. Būtent centrinėje dalyje ir miegamuosiuose rajonuose centrinis šildymas privalomas, nes į tai investuota daug pinigų, be to, leidus kiekvienam namui pasistatyt savo katilinę, iškiltų ekologinė problema.

Atsijungimo procedūra trunka iki pusės metų ir vienam vartotojui atsieina apie dešimt tūkstančių litų.

Vilniuje per šiuos metus nuo centrinio šildymo atsijungė dvi šeimos. Mažesnių miestų gyventojų ši galimybė kol kas taip pat nesužavėjo.

Štai „Panevėžio energija“ turi apie 53 tūkstančius vartotojų, o iš viso atsijungė tik 25 šeimos. Panevėžiečiai renkasi kitą būdą, tai – šildymo sistemų renovacija.