Per laukus vinguriuojantis keliukas veda į būsimos ekologinės gyvenvietės netoli Vilniaus sodybą. Tikrai ekologinė ji kol kas vienintelė. Atokiau nuo miesto čia pradedamas kurti žaliasis žiedas. Pabėgti nuo miesto triukšmo, smogo, iš ten, kur nėra žalumos, o žmonės susvetimėję – toks šeimininkų tikslas. Čia kiekviena šeima kuriasi ne mažesniame plote, negu vienas hektaras. Mat, tik tokioje erdvėje augmenija gali natūraliai atsinaujinti, nereikia jos nei tręšti, nei ravėti. Be to, ūkininkaujama sumaniai, todėl ilgai triūsti daržuose ir soduose taip pat netenka.

Namas čia stovi irgi ne iš mūro ar čerpių. Jis iš šiaudų. Šeimininkas Jonas pasakoja nuo pradžių: “Namo statyba atrodė kažkas nerealaus ir nepasiekiamo. O vienas bičiulis man ir sako: tu gali pasistatyti namą, kuris nieko nekainuoja.“

Kanadoje ir Amerikoje tokie namai iš šiaudų tampa vis populiaresni. Šiaudinių namų šiluminė varža yra bene geriausia, jei lygintume su kitais ekologiškais namais. Beje, šis namas dar ypatingas ir savo forma. Jis apvalus. Tokia forma, teigiama, geriausiai tausoja energijos resursus. Apie tai Jonas sužinojo jau iš laidos “Namų darbai”, o pats apvalų namo projektą pasirinko dėl kitų priežasčių. Susapnavo, kad apvalus namas turi geriausią energijos lauką. Tik žmona ilgai nenorėjo nusileisti, esą kaip reikės baldus sustatyti.

„Kaip norėsime susitvarkyti, matėme viziją. Čia beveik visur vien pelkė. Bet mums ji patiko. Pradėjome viską nuo nulio,”- apie nugalėtas kliūtis pasakoja šiaudinio namo savininkas Jonas ir jo žmona Viktorija. Dabar jau šiaudiniame name jie gyvena keturiese, su mažaisiais vaikiukais.

„Namas be pamatų, ant akmenų. Vainikas šiaudinis. Pirma įkasamas apatinio vainiko stulpas. Tada sukalamas visas karkasas. Be abejo, klaidų yra. Stiklas skilo, nes stiklo paketus dėjome tiesiai į karkasą. Šiaudinių briketų negavome norimo dydžio,”- apie statybų specifiką kalba Jonas.

Statybas prižiūrėjo architektas. Tačiau gerokai sudėtingiau buvo pralaužti ledus - aplinkiniai kritikavo, netikėjo. Dabar net ir pasiturintys iš prašmatnių namų šio stebuklo pasižiūrėti atvažiuoja.

„Draugas sako, statysiuos namą. Sakau, statyk šiaudinį. O tas - aš ne tam tiek dirbau ir uždirbau, kad tokį pigų namą statyčiaus. Man šis namas atsiėjo 20 tūkstančių litų. Statybos dar vis tęsiasi. Iš viso jos gali užtrukti ketverius penkerius metus, kol bus viskas baigta. Juk statau beveik vienas.“

Šiemet jauna šeima jau peržiemojo savo šiaudų name. Už lango - dvidešimt laipsnių šalčio, namuose krosnis prišildė iki dvidešimties šilumos. Vandens parsineša iš lauko, tualetas taip pat lauke. Kaip sako Jonas, bent yra proga dažniau į lauką išeiti. Lauke valdos irgi didžiulės. Jose eksperimentuoja Viktorija. Štai tvoromis savo sodybos jie netveria. Tik gyvatvore, medžiais. Sako, geriausiai tam tinka eglės, pušys, kadagiai.

Viktorija šypsosi: “Norėjome turėti ir savo iš sėklų pasodintų medžių, kurie augtų kartu su mumis ir mūsų vaikais. Pušys smėlyne, juodalksniai, klevai...“ Nesodina čia niekas atskirų lysvių morkų ar agurkų. Viską bendrai. Randa tam net savų “receptų”. “Pasakė vienas kaimynas, kad bulves po šiaudais geriausia augint. Nei kolorado, nei daug darbo. O skanios nepaprastai. Gali net žalias valgyti. Ir piktžolių nereikia ravėti, chemikalais ir trąšomis taip pat nealiname žemės,“ – apie eksperimentus pasakoja Viktorija.

Ji čia leidžia dienas su vaikais. Teisininkas Jonas dar važinėja į universitetą, skaityti paskaitų. Jis dirba Baudžiamosios teisės katedroje. Tačiau sako, jau pavargo blaškytis ir ketina likti tik čia. Likti su šeima savo meilės erdvėje.

Tokia ekologinių gyvenviečių idėja užsienyje jau įprasta. Šeimos gydytoja Ingrida Žitkauskienė tikina: “Miestuose gyvena neturtingieji, o kiti važiuoja už miesto, į žalias oazes. Vakaruose daug kalbama apie ekologiją. Daugėja alerginių ligų, širdies ir kraujotakos, onkologinių susirgimų. Prieš dvidešimt metų vaikų pediatrijoje nekalbėdavome apie vaikų onkologiją. Dabar jau liūdna realybė. Ir dar turime pagalvoti, ką paliksime po savęs. Namai iš spalių, šiaudų, molio suirs. O šitie blokiniai? Paliksime didelį šiukšlyną.“

Taip žodis “ekologija” pradeda įgyti realią reikšmę. Juk namus statomės sau ir savo vaikams. Pavyzdžiai rodo, kad ir būstas gali lemti stiprią sveikatą ir ilgaamžiškumą.