Rusvas namas Šventosios upės pakrantėje praėjusio šimtmečio pradžioje nuostabos tikriausiai niekam nebūtų kėlęs. Tačiau mūsų dienomis – tai retenybė. Jis iš molio.

Anykštėnai Indrė ir Aidas tokį namą pasistatė vien todėl, kad jų požiūris į gyvenimą kiek kitoks, negu aplinkinių. Namas iš molio - pigu, šilta ir ekologiška.

Aidas prisimena: “Vietiniai šaipėsi ir šaipėsi. Tačiau mes kol kas neprarandam optimizmo, jog su mūsų idėja viskas bus gerai.”

Dauguma poros pažįstamų veržiasi į didmiesčius, o jie priešingai – į ten kur ramu, kur sielai geriau. Ilgą laiką bandžiusi derinti darbą sostinėje ir gyvenimą provincijoje pora suprato, jog tai neįmanoma. Per daug jėgų kainuoja nuolatinės nesibaiginačios kelionės ir varginantys išsiskyrimai.

Nuo minties statytis molinį namą jau praėjo pusė dešimtmečio, tačiau kada ji pilnai bus įgyvendinta – pasibaigs statybos ir pora visam laikui paliks miestą, šiandien dar nė vienas iš naujakurių pasakyti negali. Čia dar trūksta vandens grežinio, kanalizacijos, vidaus apdailos.

Tarpukaryje moliniai statiniai buvo populiarūs kone visoje Lietuvoje. Dažniausiai po ranka esanti gamtinė medžiaga buvo naudojama statant tvanus, rečiau klojimus, klėtis, svirnus.

Tačiau toje vietoje, ant Šventosios upės ktranto, kur Aidas su Indre nusprendė statytis namą, molio nebuvo visai. Daugiau, negu 20 sunkvežimių statybinės medžiagos teko gabentis iš vietovės, esančios maždaug už poros kilometrų. Ir tai gerokai pabrangino sienų konstrukcijų kainą. Statybų metu būta ir kitokių nesklandumų, tačiau visa tai mažmožis, palyginti su naujakurių noru, kaip galima greičiau įsikurti šioje jiems nuostabiausioje žemės vietoje.

Praėjus keleriems metams, pora linksmai juokiasi net iš viską aukštyn kojomis galėjusio apversti įvykio. Sulipdžius namo sienas, naktį užėjo tokia audra, kad nedaug tetrūko, jog vanduo būtų viską išplovęs ir statinį sulyginęs su žeme. Aidas ir Indrė vidurnaktį pasišviesdami automobilio šviesomis naujojo savo namą nuo pliaupiančio lietaus dangstė kone iki ryto.

Paprastai moliniams statiniams naudojamas molis, pjuvenos, negesintos kalkės ir medienos atraižos. Šio namo sienų statybai dar buvo naudojami šiaudai ir karklų vytelės. Visa tai, kad būtų dar labiau pagerintos sienų šiluminės savybės ir jų tvirtumas. Šio statinio statybai naudotos tik ekologinės žmogaus sveikatai nė kiek nekenkiančios medžiagos. Namo perdengimo ir stogo konstrukcijos - tik iš medžio. Šiltinimo medžiaga - spaliai.

Molinio namo šeimininkai savo idėja atgaivinti tradicinę senovinę statybą užkrėtė ir aplinkinius. Šalia molinuko jau dyksta kitas - gerokai didesnis ir visai kitos paskirties molinis pastatas. Aidas ir Indrė kartu su kaimynu Raimondu nusprendė pastatyti senovinę pilį. “Pilimi” jauni žmonės vadina trijų pastatų kompleksą – lauko estradą, gyvenamąjį pastatą ir klojimo teatrą. Būtent teatrui skirtas statinys taip pat iš molio.