Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija Aplinkos ministerijai pateikė siūlymą sumažinti leistiną 34 metrų kvadratinių buto plotą iki 25 metrų kvadratinių. Tačiau ministerija pasiūlymą atmetė. Galimybė turėti mažesnio ploto būstą galėtų dominti įvairias socialines grupes, ypač jaunesnius ir vienišus pagyvenusius asmenis. Tačiau būsto dydis yra vienas iš gyvenimo kokybės rodiklių, o gyvenimo kokybė daro didelį poveikį žmonių sveikatai. Sveikata yra vienas iš šešių esminių statinio reikalavimų nustatytų Europos Sąjungos ir Lietuvos teisėje. Todėl Aplinkos ministerija, kartu su kitomis institucijomis, išsamiai išnagrinėjo šį siūlymą ir teikia informaciją apie šio nagrinėjimo rezultatus ir priimtą sprendimą.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pagal Lietuvoje ir Europoje atliktus sveikatos tyrimus jaunesni ir vieniši pagyvenę asmenys yra pažeidžiamiausi neigiamam gyvenamosios aplinkos veiksnių poveikiui.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvoje atlikti būsto ir sveikatos tyrimai rodo, kad gyventojų sveikata priklauso nuo būsto dydžio. Dauguma apklaustųjų gyventojų norėtų gyventi didesniame bute.

Gyvenamosios aplinkos oro užterštumo (CO2 ir NO2) lygis tokio dydžio patalpose bus padidėjęs, kas neleis užtikrinti leidžiamų didžiausių cheminių medžiagų (teršalų) koncentracijų.

Dažniausi nusiskundimai, susiję su netinkama patalpų kokybe, yra akių, nosies ir ryklės gleivinių dirginimas, padidintas nuovargis, dusulys, silpnumas, galvos skausmai, pykinimas, padidintas nervinis dirglumas. Ilgalaikio poveikio efektu gali būti nervų sistemos pažeidimas bei onkologinių susirgimų vystymasis.

Pasaulinėje praktikoje mažesnio dydžio gyvenamosios patalpos yra vertinamos teigiamai, tik tokiu atveju yra taikomas kompleksinis gyvenamosios paskirties ir pagalbinių patalpų projektavimo modelis. Mažesnio, nei šiuo metu reglamentuojama, dydžio butas negalėtų būti traktuojamas kaip visapusiškai tinkamas būstas pastoviam gyvenimui.

Atsižvelgusi į atliktos analizės rezultatus, Aplinkos ministerija nepritarė butų ploto mažinimui daugiabučiuose namuose.

Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad jaunų, pagyvenusių ir kitų socialinių grupių žmonių tarpe yra jaučiamas poreikis mažam laikinam būstui, kurį jie galėtų išsinuomoti ar įsigyti laikinam gyvenimui. Atsižvelgiant į augančią gyvenimo kokybę ir į kitus veiksnius, šis būstas nebūtų skirtas gyventi ilgus dešimtmečius, o tik tam tikrą laikotarpį, pvz., studijų metais, atvykus į kita miestą dirbti kelis metus ar kol finansinės galimybės leis įsigyti geresnį būstą. Aplinkos ministerijos nuomone, tokio būsto atsiradimo klausimai gali ir turi būti sprendžiami. Šiuo atveju, sprendiniai turi būti kompleksiniai, išlaikant tiek higienos, tiek saugos reikalavimus, įvertinant gyvenimo kokybės poreikį, t. y. numatomos bendrosios pagalbinės patalpos ir sprendžiami kiti klausimai, kurie leistų užtikrinti visavertį gyvenimą, pvz., turėtų būti įrengiama bendra skalbykla ar dviračių sandėliavimo patalpos, įrengiamas pakankamas automobilių saugyklų vietų skaičius ir t. t. Todėl Aplinkos ministerijos nuomone, mažesnio būsto reglamentavimas galėtų būti sprendžiamas nustatant reikalavimus atskirai pastatų ar patalpų grupei, pvz., gyvenamosios paskirties įvairių socialinių grupių asmenims skirtiems pastatams. Aplinkos ministerija, spręsdama šį klausimą, numato parengti reikiamus teisės aktus, kurie sudarytų galimybes atsirasti namams su mažesniu būstu skirtu laikinai gyventi.