Beveik dešimtadalį viso šalies būstų fondo sudarantys vadinamieji antriniai būstai – stagnuojančios nekilnojamojo turto rinkos viltis ir grėsmė, teigia specialistai, rašo "Verslo žinios". Nekilnojamojo turto registrą tvarkančios valstybės įmonės Registrų centro specialistai apskaičiavo, kad beveik 9% viso šalies būstų fondo sudaro vadinamieji antriniai būstai – be pagrindinės gyvenamosios vietos, privačių asmenų nuosavybės teise valdomi butai ar individualūs namai. Lietuvoje yra beveik 101.000 antriniu būstu laikomų objektų. Daugiau nei pusę šio skaičiaus, 55%, sudaro butai, o 45% – individualūs namai. Bendra antrinių būstų vertė viršija 8 mlrd. Lt.
Arvydas Bagdonavičius, Registrų centro direktoriaus pavaduotojas kadastrui ir turto vertinimui, antrinių būstų savininkus skirto į tris kategorijas. Pirmajai antrinio būsto savininkų grupei p. Bagdonavičius skiria žmones, papildomo nekilnojamojo turto savininkais tapusius nekomercinėmis aplinkybėmis, dažniausiai – mirusių giminaičių turto paveldėjimo būdu.
Antroji grupė – prakutę piliečiai, antrinį būstą (dažniausiai, sodybą kaime arba butą kurorte) įsigiję savo malonumui ir poilsiui. Galiausiai p. Bagdonavičius išskiria privačius asmenis, kurie po 2003 m. pastebimai atpigus skolinimuisi pasidavė kylančiam nekilnojamojo turto pirkimo bumui ir papildomą būstą įsigijo kaip tuo metu atrodžiusią patikimą investiciją.
Pono Bagdonavičiaus vertinimu, būtent neprofesionalūs investuotojai gali pirmiausia pasiduoti pagundai didėjančio rinkos pesimizmo sąlygomis atsikratyti turimų perteklinių būstų. Kukliausiais skaičiavimais, vien Vilniuje skubiai parduoti gali būti pasiūlyta per 890 butų ir namų.