„Nepaisant aptemusios politinės ir ekonominės padangės, Latvija gali išvengti krizės“, – teigia SEB grupės bankų Lietuvoje ir Latvijoje ekspertai. SEB grupės Lietuvoje ir Latvijoje analitikų teigimu, nors šiuo metu
Latvijos ekonomikos būklė nėra gera, tačiau galima įžvelgti ir „kietojo
nusileidimo“ tikimybę mažinančių veiksnių. SEB ekspertai prognozuoja, kad
nepaisant dabartinės vyriausybės atsistatydinimo, Latvijos ekonominės
politikos kursas nesikeis, o dabartinis visų trijų Baltijos šalių
nacionalinių valiutų santykis su euru turėtų išlikti nepakitęs iki pat
įstojimo į euro zoną.

SEB grupės Latvijoje banko „SEB Unibanka“ analitikas Andris Vilksas (Andris
Vilks) sako, kad nors šiuo metu ekonominė situacija Latvijoje nėra
pavydėtina, jau matyti pirmosios stabilizavimosi „kregždės“. „Bene
didžiausią nerimą kelianti infliacija ir toliau nesiliaus šuoliavusi į
priekį ir artimiausią pusmetį. Tiesa, vėliau infliacijos tempai pradės
lėtėti“, – teigia žinomas Latvijos ekonomikos ekspertas. A.Vilksas
prognozuoja, kad šiais metais vidutinė metinė infliacija sudarys 10 proc.,
o jos „viršūnė“ - 11-12 proc. – bus pasiekta pirmąjį 2008 m. ketvirtį.

Pasak A.Vilkso, lėtesnius infliacijos tempus artimoje ateityje lems
nuosaikesnis vidaus paklausos augimas. „Mažmeninės prekybos plėtros tempas
jau sumažėjo nuo 25 iki 17 procentų. Panašios tendencijos pastebimos ir
lengvųjų automobilių sektoriuje“, – pirmuosius lėtėjančio privataus
vartojimo požymius vardija latvių analitikas. A.Vilksas pastebi, kad
pastaruoju metu gerokai sumažėjo ir kreditų bumas. Pasak analitiko,
daugiausiai sulėtėjo būsto kreditų augimas, tačiau pastebimai išaugusios
palūkanos bei griežtesni kreditavimo reikalavimai turėtų stabdyti ir verslo
kreditų plėtrą. A.Vilkso teigimu, lėčiau augant vidaus paklausai, turėtų
pagerėti ir einamosios sąskaitos balansas, kurio deficitas šiuo metu
tebesiekia beveik ketvirtadalį bendrojo vidaus produkto (BVP).

SEB grupės eksperto Latvijoje manymu, nykstantys ekonomikos
nesubalansuotumo požymiai teigiamai atsilieps finansų rinkų tendencijoms.
„Latvijos centrinis bankas yra gerai pasirengęs atlaikyti spekuliacines
atakas, nukreiptas prieš latą, ir kol kas sėkmingai tai daro. Lato ir euro
kurso pakeitimo tikimybę taip pat mažina Latvijos vyriausybės ir privataus
sektoriaus atstovų šiuo metu rengiamos papildomos ekonominės politikos
priemonės“, – teigia A.Vilksas. Pasak jo, kovo mėnesį Latvijos vyriausybės
patvirtintas infliacijos suvaldymo planas yra nepakankamas, siekiant
sugrąžinti ekonomiką į „sveikos“ plėtros vėžes, todėl naujas, daug
platesnio pobūdžio ekonomikos stabilizavimo planas veikiausiai bus
patvirtintas jau šį gruodį. A.Vilksas mano, kad nepriklausomai nuo to, kaip
keisis Latvijos vyriausybės sudėtis, atsistatydinus dabartiniam premjerui,
vyriausybė ir toliau sieks malšinti ekonomikos perkaitimą.

SEB Vilniaus banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos nuomone, negalima
tiesmukai teigti, jog didelė infliacija lemia nacionalinės valiutos
devalvavimą. „Tarptautinėje konkurencijoje tiesiogiai dalyvaujančios įmonės
gali atsispirti gamybos sąnaudų didėjimo tendencijoms, keldamos veiklos
efektyvumą ir darbo našumą“, – sakė ekspertas. Anot G. Nausėdos, nuo
valiutų valdybos 1994 m. Lietuvoje įdiegimo, infliacija šalyje nuolat buvo
didesnė nei Vakarų Europos valstybėse, išskyrus 2000-2004 m., tačiau
Lietuvos eksporto konkurencingumas dėl to nežlugo. Todėl lito tvirtumą
reikia vertinti ne tiek pagal infliacijos, kiek pagal užsienio prekybos
tendencijas, kurios tiksliau atspindi konkurencingumo situaciją.
„Eliminavus „Mažeikių naftos“ veiksnį (šios įmonės padėtį komplikavo
gaisras ir naftotiekio uždarymas), 2007 m. sausio-rugsėjo mėnesiais
Lietuvos eksportas buvo 27,8 proc., o importas – 27,3 proc. didesnis nei
prieš metus. Todėl niekaip nesusidarysime įspūdžio, kad lietuviškų prekių
niekas nebeperka“, – teigia G. Nausėda.