SEB Vilniaus banko analitikai pastebi, kad nors emigrantų siunčiamos lėšos turi įtakos ir nekilnojamojo turto, ir paskolų paklausai, šie pinigai yra pernelyg menki, kad juos būtų galima vadinti reikšminga ekonominio perkaitimo priežastimi. Pasak analitikų, pagal pagrindinius migrantų perlaidų iš užsienio statistinius rodiklius Lietuva smarkiai atsilieka nuo Latvijos ir Estijos, kita vertus, juose neįskaičiuojami neoficialiais kanalais persiunčiamų emigrantų pinigų srautai.
SEB Vilniaus banko analitikų skaičiavimais, praėjusiais metais visos
oficialios migrantų perlaidos Lietuvoje sudarė 2,6 proc. bendrojo vidaus produkto, tuo tarpu atitinkamas rodiklis Estijoje buvo 4 proc., o Latvijoje – net 10,1 procento. Banko analitikės A.Budrytės nuomone, šie skaičiai liudija, kad kol kas emigrantų paramos ekonominis vaidmuo Lietuvoje nėra reikšmingas. „Negalime paneigti, kad emigrantų pinigai šiandien turi įtakos ir nekilnojamojo turto, ir paskolų paklausai, tačiau jie yra pernelyg menki, kad galėtume jiems suversti kaltę už neslūgstančius ekonominio perkaitimo požymius“,– teigė ekspertė. Anot jos, ši išvada galioja, net bandant įvertinti „nematomą“ emigrantų paramą, t.y. lėšas, perduodamas neoficialiu būdu.