Naujienos
VILNIUJE NELIKS NUOTEKŲ KVAPO
2007-09-12
Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įmonė „Vilniaus vandenys“ pradėjo įgyvendinti projektą ,,Dumblo apdorojimo įrenginiai Vilniaus nuotekų valykloje“, kurį įgyvendinus bus pastatyti nauji įrenginiai, išspręsiantys nuotekų nemalonaus kvapo mieste problemas
Naujojo dumblo apdorojimo įrenginių pirkimo dokumentacija buvo parengta šių metų pavasarį, rugpjūtį ją patvirtintino Aplinkos projektų valdymo agentūra. Dokumentacija parengta pagal atliktą galimybių studiją „Investicinė programa dumblo tvarkymui Lietuvoje“, kuri parodė, kad Lietuvoje dumblo utilizavimo problemą geriausia spręsti į dumblo apdorojimo technologinę liniją įdiegiant dumblo pūdytuvus (metantankus).
„Įdiegus naujus įrenginius, dumblas bus tirštinamas, apdorojamas termiškai. Tokiu būdu bus išgaunamos biodujos, dumblo kiekis sumažės trečdaliu, bus visiškai išspręsta blogo kvapo problema, nebereikės kalkinti dumblo. Be to, pūdant dumblą iš gaunamo metano atsiras papildomi energetiniai ištekliai elektros energijos gamybai ar patalpų šildymui. Tokia dumblo utilizavimo praktika taikoma daugelyje šalių“, - komentavo „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Bronius Miežutavičius.
„Vilniaus vandenys“ paskelbė konkursą šio projekto rangovo darbams pirkti. Ieškoma įmonės, galinčios suprojektuoti, sumontuoti, suderinti ir paleisti naujus dumblo apdorojimo įrenginius. Pagal parengtą galimybių studiją numatoma įdiegti tankinimo, dumblo priėmimo iš kitų valyklų, terminės hidrolizės, pūdymo, dumblo sausinimo bei džiovinimo įrangą. Taip pat konkurso laimėtojas turės sumontuoti ir paleisti papildomą mechaninę įrangą – grotas, antrinius sėsdintuvus grandiklius, smėlio praplovimo įrenginius. Projektu susidomėjo ir pirkimo dokumentus dumblo nuotekų įrenginiams Vilniaus nuotekų valykloje statyti įsigijo 7 Lietuvos ir užsienio įmonės. Trečiadienį „Vilniaus vandenys“ pristatė projektą šioms įmonėms. Sutartį su konkursą laimėjusiu rangovu planuojama pasirašyti ir darbus pradėti šių metų gruodį, o projektą užbaigti per trejus metus. Šio projekto įgyvendinimui bus pasitelktos ES Sanglaudos fondo lėšos.
Iki šių metų didžioji dalis Vilniuje surenkamų nuotekų dumblo keliaudavo į Karijotiškių sąvartyną, kur buvo įrengta speciali 240 tūkst. tonų nuotekų dumblo kaupykla. Tačiau kovo mėnesį sąvartynas uždarytas, o naujajame Kazokiškių sąvartyne dumblo kaupimo aikštelės nebuvo numatytos, nes pagal naujus Europos Sąjungos standartus organinės atliekos į sąvartynus nepriimamos.
,,Vilniaus vandenys” bendradarbiauja su mokslinėmis organizacijomis, tiriančiomis dumblo panaudojimo galimybes. Remiantis šiais tyrimais buvo parengtas pirmasis tręšimo nuotekų dumblu normatyvas šalyje, kuris leido naudoti dumblą dirvų tręšimui. Dalį dumblo „Vilniaus vandenys“ ir dabar naudoja laukams tręšti. Dumblas buvo naudojamas ir karjerų rekultivacijai. Bendrovė ieškojo ir netradicinių dumblo utilizavimo sprendimų, bandė dumblą panaudoti gaminant keramzitą, kuro briketus, skylėtas plytas. Tačiau sumanymai nepasiteisino, nes šios technologijos pasirodė per brangios naudoti kasdienėje praktikoje.
Vilniaus miesto nuotekų valykla yra didžiausia nuotekų valykla Lietuvoje. Ji surenka ir išvalo nuotekas iš Vilniaus, Grigiškių, Naujosios Vilnios ir aplinkinių teritorijų bei dalį lietaus nuotekų. Per parą čia vidutiniškai išvaloma 115 tūkst. kub. m nuotekų. Nuotekos valomos mechaninio ir biologinio valymo įrenginiais, o į Nerį išleidžiamų nuotekų užterštumas atitinka aplinkosaugos reikalavimus nuotekoms tvarkyti. Kiekvieną dieną nuotekų valykloje susidaro iki 250 tonų nusausinto dumblo, per metus jo susikaupia apie 90 000 tonų. Per eksploatavimo laikotarpį nuotekų valykla išvalė daugiau nei 1 mlrd. kubinių metrų nuotekų, o susidariusio dumblo kiekis siekia 1,2 mln. tonų.
DUMBLO NAUDOJIMO PRAKTIKA KITOSE ŠALYSE
Dumblo utilizavimas yra aktuali problema visame pasaulyje. Dumblas utilizuojamas įvairiai – panaudojant žemės ūkyje, rekultivuojant nederlingas žemes, džiovinant, deginant ar kompostuojant. Dumblo utilizacija kiekvienoje šalyje parenkama pagal šalies ekologinę-ekonominę padėtį. Pavyzdžiui, Estijos ar Suomijos sostinėse 100 ℅ nuotekų dumblo yra kompostuojama, Švedijoje 52 ℅ nuotekų dumblo naudojama žemės ūkyje, 20 ℅ sudeginama, 18 ℅ išvežama į sąvartynus, Prancūzijoje 60 ℅ dumblo naudojama žemės ūkyje, 17 ℅ deginama, 20 ℅ išvežama į sąvartynus, JAV apie 60 ℅ dumblo panaudojama žemės ūkyje, golfo laukų įrengimui, karjerų, sąvartynų rekultivacijai.